Ar žinote, kas įvyko 1986-ųjų sausio 10 dieną tuomečiame Kapsuke, pačioje didžiausioje gamykloje? Daugelis veltui laužytume galvą, tačiau nemaža grupė žmonių šią datą (nebūtinai kasmet) vis prisimena – jei ne patys, tai kitų dėka… Nes tą dieną įvyko pirmasis būsimojo kūrybingų žmonių klubo, vėliau pasirinkusio „Mūzos“ vardą, susibūrimas. Ar kas tada galėjo tikėtis, kad nuo sausio iki sausio ir t. t., laikas pralėks taip greit – lyg gero šaulio paleista strėlė ir pasieks taikinį su skaičiumi 40? Tikrai negalvota apie jokius skaičius, tačiau 2026-ųjų sausį klubą „ištiko“ jubiliejus…
„Keturi dešimtmečiai, Mūzos palytėti“ – į taip pavadintą jubiliejinį renginį Marijampolės kultūros centre buvo kviesti visi, kas dalyvavo šiame sambūryje, jį ir jo žmones palaikė, kas, nors ir nebūdamas kūrėju, džiaugiasi kitų gebėjimais ir sėkme, vertina tai, jog klubas garsina Marijampolę ne tik Lietuvoje…
Metraštį bevartant
Šventę pradėjęs kamerinis ansamblis „Cantare“ – vienas iš daugelio bičiulių, jis su „Mūzos“ žmonėmis jau daugiau nei du dešimtmečius. Renginio vedėjas Dovydas Stralkus pakvietė visus drauge „pavartyti“ klubo metraščio puslapius, kurių, pačiomis įvairiausiomis spalvomis išmargintų, ir geriausias, ir sunkiausias dienas bei įvykius užfiksavusių, tikrai daug (gal ir nelabai ilgai trukus galėsime juos pasklaidyti tikrame leidinyje). O dabar buvo susitelkta į esminius faktus, kurie rašė vienaip ar kitaip besiklosčiusią istoriją. Kiekvienas dešimtmetis buvo vis kitoks, nes daug ką lėmė ne pačių norai ar nuostatos. Pradėjęs po Maisto pramonės automatų gamyklos stogu gyvuoti, tuomet įvardintas liaudies menininkų klubu, kūrybingų žmonių sambūris išgyveno visus virsmus, kuriuos esame patyrę visi – tik daugelis asmeninėje, gal buitinėje plotmėje… Stengtasi išlikti, neišsiskirstyti – buvo ir nešildomų, ir „jokių“ patalpų, kol 2005aisiais „Mūzą“ priglobė visų marijampoliečių lauktas naujasis Kultūros centras. Dvidešimtmečio parodą surengė jau čia, tuomet pasidžiaugta, kad per tą laiką surengta 150 (!) parodų – neįskaičiuojant kitų renginių…
Skaičiais ar darbų sąrašais renginio vedėjas nevargino: jis pirmąją ir vienintelę klubo vadovę Onutę Surdokienę klausinėjo apie labiausiai įsimintinus kiekvieno dešimtmečio įvykius – visko čia ir nesuminėsime. Tačiau, manyčiau, būtina paminėti pačius pirmuosius žmones, kurie ryžosi tapti tuomet dar bevardžio klubo nariais. Visi jie dirbo įmonėje. Tai Dešimtmečiai, dovanoję daugiau, nei žemiški turtai– Vladislovas Skarickas, Aurelija Končienė, Vida Labutytė, Algis Jasiukevičius, Vytautas Didvyžis, Juozas Davainis, Jurgis Gintautas Brundza, Vytautas Norkus, Eduardas Končius ir Ona Surdokienė. Maždaug pusė jų klube, dabar jau tapusiame Marijampolės menininkų klubu „Mūza“, yra iki šiol… Tegul atleis nepaminėtieji: laikui bėgant klube buvo ir keturiasdešimt narių, o daugiau ar mažiau aktyviai įvairiose veiklose nuolat reiškėsi apie tris dešimtis. Taip yra ir dabar, kai po dar vienos priverstinės „reformos“ klubas pakeitė ne tik vietą, bet ir statusą – oficialiai prisidėjo ir keletas profesionalių dailininkų. Kita vertus – „Mūzos“ durys ir jos narių širdys visada buvo atviros bet kokioms kūrybos apraiškoms, tad nereikėtų stebėtis, kad šventinėse parodose matome ne tik tradicinę tautodailę, bet ir knygas, modernias lėles, vitražą ar fotografijas…
Vaizdai ir mintys
Jubiliejaus proga Kultūros centro erdves užpildė spalvų ir formų gausa. Pirmajame aukšte foto paroda „Sustabdytos akimirkos“ – tarsi įvadas į būsimus metraščio puslapius: Romo Linionio ir kitų nuotraukose – ir pirmųjų parodų akimirkos bei žmonės, kurie pirmieji ieškojo kelių ir takelių į menų gilumas, ir renginių, kurių buvo daug ir įvairių, momentai. „Mes esame“ – taip vadinasi klubo narių didžioji paroda, teigianti, jog nepaisant iššūkių žmogui visada galima ieškoti atramos ir paguodos kūryboje. Marga ir įvairi ekspozicija džiugina: daug paveikslų, sustoti kviečia „aukso fondo“ darbai iš medžio, įeinančius sveikina žavus lėlių pasaulis. Prie darbų – kiekvieno autoriaus mintys apie kūrybą. „Kūryba man nėra tik rezultatas. Tai procesas, kuris teikia džiaugsmą kiekviename etape“ (Kristina Venslauskienė). „Kūryba mane gelbėja nuo realybės tiesų“ (Luana Masienė). „Einu per gyvenimą su šypsena, su gražiu žodžiu, pilna širdim meilės menui ir žmonėms“ (Vilma Mačienė). „Pagarba tradicijoms, ramybei, tvarkai, žmogaus santykiams su žmogumi“ (Rita Dijokienė). „Laikas bėga greičiau, nei mes spėjame suvokti. Bet prasmė negyvena laikrodyje“ (Jūratė Ališkevičienė)…
Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje paroda „Keturios istorijos: jungiantis ryšys“. Tai klubo narių – dailininkų profesionalų – žvilgsnis į žmogų, istoriją ir tai, kas aplink mus ir su mumis vyksta šiandien. Vienų tapybos esame matę dažniau, kitų (kad ir Deimanto Populaigio, išskyrus anksčiau teatre kurtą scenografiją) nedaug, tad juo labiau įdomu. Kiekvieno jų pasakojamos istorijos skirtingos, tačiau visos jos – apie žmogų: ar tyrinėjant jo kūną (Neringa Krivičienė), ar klaidžiojant minčių labirintais (Virginija Kaminskaitė). Aktyviai kuriančio ukrainiečio Sergejaus Ra paveiksluose – ir skaudūs įvykių jo tėvynėje atšvaitai…
„Svarbiausia – žmonių pasitikėjimas“
Tai – menininkų klubo „Mūza“ vadovės O. Surdokienės žodžiai, kuriais ji tarsi apibendrino tikrai netrumpos veiklos sėkmės paslaptį. Pasitikėjimas tų, kurie atėjo ir pasiliko, pasitikėjimas tų, kurie prie labai įvairios veiklos prisidėjo savo didesne ar mažesne parama, kurie vienoms durims užsidarius padėjo atverti kitas…
Buvo daug gražių momentų perduodant saugoti simbolines kiekvieno dešimtmečio istorijas, apdovanojant žmones – ne klubo narius, o ilgamečius pagalbininkus. „Mūzos“ klubą, jo narius ir vadovę sveikino bei visiems, kurie prisidėjo prie jo veiklos, dėkojo Seimo narys Karolis Podolskis, akcentavęs, kad vienijanti klubo idėja leido atsiskleisti ne vieno kūrybiniam potencialui. Sveikinimo žodį tarė Seimo narys Tadas Prajara. Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojas Ričardas Bagdanavičius, Kultūros centro ir jame gyvavusių kolektyvų veiklą pažįstantis nuo savanoriavimo čia prieš porą dešimtmečių, džiaugėsi tuomet įgyta patirtimi ir linkėjo atkaklumo, sveikatos, puoselėti etnokultūrą – ir dar ilgai neišsiskirstyti… Jis perdavė mero Povilo Isodos sveikinimus bei apdovanojimus.
…Klubą sveikino bičiuliai iš Šakių klubo „Dailius“, Kalvarijos teatro „Titnagas“, Marijampolės kultūros centro direktorė Aistė BakaitėStanaitienė dėkojo už pastarųjų metų projektus. Buvo gražu stebėti, kad į šventę atėjo, parodų autorius sveikino kolegos, kaimynai ar buvę bendradarbiai „dar nuo gamyklos laikų“…
Suvalkietis Nr. 8 (11214) 2026-01-30
Nijolė Linionienė
