Marijampolės kultūros centro Magdalenos Birutės Stankūnienės galerijoje atidaryta dailininkės Gabrielės Venckutės kūrinių paroda „Nostalgiška akvarelė industriniame dvelksme“. Joje – pastarųjų dvylikos metų jaunosios kūrėjos darbai, o patys naujausi sukurti vos prieš porą mėnesių.
Dailės mylėtojams G. Venckutės vardas ir darbai jau yra žinomi – tai jau tryliktoji jos paroda. Gabrielė metus yra gyvenusi Maroke ir ten surengusi porą parodų, jos darbai eksponuoti ir Londone. Be to, ji iliustruoja knygas – tokių, prie kurių ji pridėjo savo ranką, jau yra apie dešimt. Dar Gabrielę domina ir dizainas, o pastaruoju metu buvusi marijampolietė dirba Alytuje – šio miesto dailės mokykloje dėsto piešimą ir tapybą.
– Šis darbas man labai patinka, – mokykla yra stipri, puikus kolektyvas, man patinka dalintis su jaunais kūrybingais žmonėmis savo žiniomis ir patirtimi. Gerai jaučiuosi ir pačiame Alytuje – ten tokia ramybė, pušys, miškai aplinkui, tad šiame mieste pamažu leidžiu šaknis, – pasakojo kūrėja.
Ne vienas meno mėgėjas jau gali atpažinti ir G. Venckutės darbų stilistiką ir, pavyzdžiui, yra įsiminęs jos pieštų pašto dėžučių – senų, aprūdijusių, seniai jau laiškų nesulaukiančių – vaizdą. Šių darbų ciklą sudaro septyni kūriniai.
Laiko ženklus, paliekamus ant daiktų, Gabrielė mėgsta vaizduoti – tai gali būti ir sena benzino kolonėlė, elektros skydinė ar senas automobilis, troleibusas, dviratis. Visa tai ir sukuria nostalgiją industrinėje erdvėje.
– Šią temą atradau gal prieš penkerius ar septynerius metus. Anksčiau net nematydavau, nepastebėdavau tų laiko ženklų. Ši tema man įdomi, bet vien ties ja sustoti nenoriu. Žinoma, nuo savo kūrybos stiliaus toli nepabėgsi, bet ir tais pačiais bėgiais visą laiką važiuoti nesinori, tad galvoju apie naujus motyvus, apie tam tikras abstrakcijas, sodresnes spalvas. Gal tai bus daugiau neapibrėžtumo ir filosofiškumo, mažiau tikslumo, – pasakojo jaunoji menininkė.
G. Venckutė iki šiol labai šiltai prisimena prieš dvejus metus, dar iki pandemijos, Rusijos Federacijos Karaliaučiaus krašte, Tolminkiemyje, kur veikia mūsų grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio memorialinis muziejus, surengtą Lietuvos ir Rusijos menininkų plenerą. Tada visą savaitę kaimyninių šalių menininkai turėjo galimybę įamžinti rudenėjančio Tolminkiemio vaizdus, jie daug bendravo tarpusavyje, dalijosi patirtimi. Plenero metu sukurti dailės kūriniai papuošė šiemet rugpjūtį po remonto duris atvėrusio muziejaus erdves – jie eksponuojami buvusioje klebonijoje, kur K. Donelaitis ir sukūrė poemą „Metai“.
Atidariusi savo naująją parodą, kuri prieš tai sėkmingai buvo eksponuojama Alytaus dramos teatre, Marijampolėje Gabrielė dar dalyvavo Kultūros centro vykdomame projekte „Pasaulio sūduviečiai“ ir vedė edukacinius užsiėmimus. Šio projekto tikslas – stiprinti Suvalkijos krašto kultūrinį, meninį identitetą, didinti populiarumą ir prieinamumą per šio krašto menininkų darbus, edukacines veiklas, bendravimą su bendruomene ir tarptautinį bendradarbiavimą.
– Man tai buvo labai įdomi ir jaudinanti patirtis. Iš viso keliose grupėse užsiėmimuose dalyvavo net 138 moksleiviai – devintokai, dešimtokai. Jiems papasakojau apie savo kūrybą, apie naudojamą techniką, atsakiau į klausimus. Buvo tikrai nuostabu, kad jauni žmones domisi menu, ir gal kažkuris iš jų taip pat pasirinks šį kelią, – pasakojo menininkė.
Kviesdama į savo naująją parodą mergina siūlo ne tiek gilintis į pačius eksponuojamus darbus – ji tikisi ir nori, kad tie darbai išjudintų kiekvieno atėjusiojo kažkokius vidinius išgyvenimus, prisiminimus, kad tai būtų tarsi pasivaikščiojimas paties su savimi ir kvietimas kažką savyje atrasti.
G. Venckutės akvarelės M. B. Stankūnienės galerijoje bus eksponuojamos iki lapkričio 7-osios – užeikite, pasigėrėkite ir atraskite.
Autorius – Algis Vaškevičius
Straipsnis publikuotas 2021 m. sausio 16 d. Marijampolės apskrities laikraštyje „Suvalkietis“ Nr. 83 (10776)
