Tik ką peržengėme ribą, kai Visatoje įvyko didysis laiko virsmas – Saulė, aukščiausiame taške keletui dienų stabtelėjusi, apsisuko ir keliauja atgal… Daugelis mūsų težinome vienintelį šį ypatingą laiką apibūdinantį žodį: Joninės. Ir kone vienintelį šventimo būdą. Tačiau ne ta viena, o keletas dienų bei naktų birželį ypatingos ir tikrai stebuklingos. Yra duomenų, kad senovėje šviesa garbinta visą mėnesį – nuo gegužės, o Simonas Daukantas rašė, kad Vainikų šventė trunkanti 12 dienų…
Vėl prie Varnupių piliakalnio
Tai priminėme, nes gal kam galėjo pasirodyti keista, kad į Kupolines čia kviesta kiek anksčiau, o ne tradicinę Joninių dieną. Etnologai sako, kad ne taip svarbu, kaip šventė vadinasi – svarbu jos esmė, giluminiai klodai. Jei kas buvo ar pasiskaitė, tas prisimena, kad pernai irgi buvo panašiai – vienas tęstinio projekto „Pasaulio sūduviečiai“ didžiųjų renginių vyko birželiui persiritus per vidurį. Tąsyk pirmą kartą buvo įveiklinta (kaip dabar madinga sakyti) meninė akmenų instaliacija „Atminties raštai“. Dalyvavo ir šios idėjos autorius, mokslininkas ir menininkas, gebėjęs sujungti neuromokslą su menu, dr. Audrius Plioplys iš
Čikagos. Tąsyk vyko ne tik apeigos, bet ir buvo kalbama apie tolesnius darbus įgyvendinant šią idėją.
Kalbos neliko kalbomis, tik apie visų metų vyksmą (projektą vėl parėmė Lietuvos kultūros taryba ir Marijampolės savivaldybė) daugiausia žinojo tie, kas jį ir įgyvendino. Pirminė idėja – pagerbti mokslininkę Mariją Gimbutienę ir taip įamžinti jos jubiliejų – peraugo į kitą: objektų (akmenų) skaičiumi akcentuoti Marijampolės jubiliejų. Tad galutinis skaičius – 320. Daugybė akmenų šioje instaliacijoje turi savo šeimininkus, tačiau, kaip sakė projekto vadovė Ona Birutė Surdokienė, dar yra ir bešeimininkių, tad galite įsirašyti ir savo vardą šioje kompozicijoje…
…Mes planuojame, o gamta ima ir kreivai nusišypso. Numatytą popietę virš Sūduvos prapliupo tokia liūtis, kad teko greitai persiorientuoti – arba atsisakyti sumanymo. „Nė už ką!“ – sakė rengėjai ir veiksmas organizuotai persikėlė į Varnupių bendruomenės patalpas. Buvo ankštoka ir trūko erdvės, bet skambėjo ansamblio „Žolynukai“ ir jų vadovės Dalios Venckienės dainos, o tuo metu visi kiti pynė margiausius vainikus sau bei simboliniams varteliams apipinti. Pačius gražiausius laukų žolynus prieš lietų dar spėjo suskinti Liudvinavo teatro „Žalias sodas“ žmonės bei kiti entuziastai su Vita Gvazdaitiene priešakyje. Dr. Audrius Plioplys, stebėdamas nekasdienį vyksmą iš šalies, atrodė susimąstęs: gal spėliojo, kokie neuronų pliūpsniai pulsuoja dainuojančių, augalą prie augalo dėliojančių, galvose…
Šį kartą (kelintą valandą nesiliaujant lietui – lauktam, prašytam…) Kupolinių apeigos vyko patalpoje, tačiau viskas kaip priklauso: žengimas į šį kartą tik simbolinę erdvę pro apipintus vartelius, žolynų, ugnies, žemės ir ugnies pagerbimas skambant ansamblio „Dijūta“ (vadovė Audronė Jusaitytė) ir kitų dalyvių giesmėms bei dainoms.
…O paskui grupelė entuziastų vis dėlto nuėjo prie piliakalnio, uždegė jau tikrą aukurą ir apvainikavo didįjį akmenį, ant kurio dabar yra tekstas, kiekvieną informuojantis apie šios instaliacijos idėją bei prasmę.
Prasmingos dienos ne vien Marijampolėje
Dr. Audrius Plioplys šiomis ypatingomis birželio dienomis svečiavosi ne tik Marijampolėje. Jau ir ankstesniais metais tiek sostinėje, tiek mažesniuose Lietuvos miestuose vyko jo kūrybos parodos, paskaitos, susitikimai. Šiemet Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešojoje bibliotekoje atidaryta jo šilko skraisčių paroda „Laiškai ant šilko. Čikaga/Niujorkas – Kazlų Rūda.“. Buvo daug gerų emocijų, gėrintis iš paveikslų ant šilko, kuris betarpiškai liečiasi prie žmogaus, perkeltų paslaptingų neuronų žaisme…
Birželio 13-ąją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento padalinyje Tuskulėnuose buvo atidaryta prof. dr. Audriaus Plioplio šviesos skulptūrų paroda „Sibiro sielos“. Autoriui dėkota už unikalią parodą, prisimintas jo 2011 metais organizuotas projektas „Viltis ir dvasia“, skirtas paminėti tremties 70-mečiui. Būtent A. Plioplio pastangų dėka buvo surinkta ir išsaugota per 400 laiškų, atsiųstų į Ameriką iš Sibiro.
Lietuvos medicinos bibliotekoje, su kuria A. Plioplys bendrauja ne vienerius metus, jis skaitė paskaitą – tai įžvalgos apie paslaptingąjį Voiničiaus rankraštį (Voynich Manuscript), skambėjo Noros Petročenko muzikinės interpretacijos ir šnarėjo šilkas…
Autorė – Nijolė Linionienė
Straipsnis publikuotas 2023 m. birželio 28 d. Marijampolės apskrities laikraštyje „Suvalkietis“ Nr. 51 (10949)
